spėti

spėti
1 spė́ti, -ja, -jo tr., intr. Rtr, DŽ; L 1. bandyti teisingai pasakyti nežinant: Spė́k, ką aš dūmoju J. Spė́ju tavo mintis NdŽ. Spėt visaip spėjo, ale neinspėjo Dglš. Spė́k, ką aš saujo[je] turiu Grnk. Spė́k, kiek mokėjau už batus Mrj. O jug jau turiu i to amžiaus aš, spė́k Kal. Nežino, tik spė́ja kaip šuniu vardą Mžš.
spėtinaĩ adv.; Rtr: Didžiąsias raides matau, o mažąsias skaitau spėtinai Kl. Bet ir Virpšą ūmai sutrėmė sargai, kurie matė Aršiojo pulką ir spėtinai minė jo skaitlių V.Piet.
2. [i]įminti (mįslę): Dabar Jonas turėjo spėti, ką ji užminė Db. Ji, kaip tokia gudri, turės spėti mįslę, kurią jis jai užmins J.Balč. 3. manyti, galvoti, tarti esant: Kad ana nešlė, aš spėjau, t. y. mėklinau J. Kaip Marė spėjo, taip ir įvyko Žem. Spė́ja, kad jam inkstai negeri Mžš. Bet kas nespė́ja, kad man aštuoniasdešim antri – jaunesne laiko Mlt. Teip mes daba spė́jam, kurie žinom Jdr. Buvo spėta, kad miškas brings, o nebringo Dr. Anie spė́jo, ka seniau buvo žemė daug drėgnesnė Brs. Spė́jama, kad tas pilėkalnis yra nu patapo metų Vvr. Žmonės spėja iš veido ramaus, būk man rožėmis klojas takai Mair. Užgauti neatsargiu žingsniu, jau dabar neapykantos kupini, spėjami draugai virs mums nepermaldomais priešais V.Krėv.
spėjamaĩ adv.: Spėjamaĩ paėmė kelią į kairę Db. Spėjamaĩ žinau, kur jis gyvena Mrj. spėtinaĩ adv.: Visas šias problemas tralų konstruktoriams ir žvejams tenka spręsti spėtinai sp. Šiandien net ir spėtinai negalėčia pasakyti, kuomet laukiamasis vadovėlis bus paleistas žmonėsna K.Būg. | refl.: Aš spė́juos pati ant savęs, kad karščio turiu Smln. Maždaug spė́juos – jau laikas važiuot į aną pasaulį Grdž. ║ įtarti: Jie ėmė spė́t, kad jam vėžys Jrb. O jau buvo spėjamà, kad ans numinę degtinę moka virti Vvr. Gerą lietuvį raudonsiūliai pradėjo spėti, būk jis užsiemąs platinimu lietuviškų knygų TS1898,5-6.
4. nustatyti: Iš arklio dančių spė́k, kiek jam metų Plšk. Tie mūsų gydytojai puikiai moka spėti ligas – čia jie retai apsirinka J.Balč. 5. Kos63 pranašauti, numatyti: Spė́ti ateitį NdŽ. Spėjamóji lazda NdŽ. Spė́davo iš oro lietų Antr. Seni žmonys nu žiemos mėnesių spė́[ja] [vasaros orą] End. Senovė[je] žmonys iš Velykų ryto spėdavo, kokie būs metai LTR(Vdk). Trauka visi iš po skotertės šiaudus i veiza, kieno ilgas, kieno trumpesnis, valug to spė́[ja], a ilgai gyvens Žr. 6. nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes, įspėti: Spė́jamas (šauksmas) J.Jabl. \ spėti; antspėti; apspėti; atspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; užspėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • speti — SPETÍ, spetesc, vb. IV. refl. şi tranz. A (se) îmbolnăvi de speteală. ♦ A munci sau a obliga să muncească până la istovire, a (se) istovi din cauza eforturilor depuse. ♦ refl. (Despre oameni) A fi silit să facă faţă unor sarcini materiale… …   Dicționar Român

  • spéti — spèm nedov. (ẹ ȅ) star. iti, hiteti: popotnik spe po prašni cesti; speti čez travnik, na polje / v lahnem diru je spel proti gradu; z naglimi koraki so speli dalje / pomlad spe v deželo; po nebu spe oblak spnèm dov., spél; nam. spét in spèt (ẹ …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • spéti se — spnèm se dov., spél se; nam. spét se in spèt se (ẹ ȅ) star. vzpeti se, dvigniti se: s težavo so se speli na vrh / speti se na konja / žival se spne na zadnje noge; speti se na prste / ptice so se spele pod nebo / speti se kvišku, pokonci …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • spėti — 2 spėti, ja, jo intr. 1. H, K laiku (ppr. skubant) ką padaryti, suskubti: Kaip visur spėjate? NdŽ. Paleidžia valandą pietų, spėja pavalgyt ir vėl bėga Pnd. To darbo užteko, tik reik spėti Tl. Su puodais tik spėk vartytis (suktis), kai sukūriau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spėti — 1 vksm. Mẽs turėjome spėti jõ metùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • spėti — 2 vksm. Atvỹkę mèdikai jõ gyvýbės išgélbėti nebespėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • spėtinis — spėtìnis, ė adj. (2) spėjamasis: Spėtìnė ir pavardė iš b raidės Krč. Dalykim spėtìnio žiedo Slm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • deşela — DEŞELÁ1, deşél, vb. I. tranz. A îndoi, a vătăma, a frânge spinarea unui animal sau, p.ext., a unui om cu poveri ori cu eforturi prea mari sau cu lovituri puternice; a speti. ♢ refl. S a deşelat de atâta cărătură. – Des1 + şale. Trimis de cata, 23 …   Dicționar Român

  • spješiti — spjȅšiti (Ø) svrš. <prez. īm, pril. pr. īvši, prid. rad. spjȅšio> DEFINICIJA reg. knjiš., v. žuriti, hitati ETIMOLOGIJA prasl. *spěti (rus. spét , češ. spěti), lit. spėti ← ie. *speh1 (lat. spes: nada, skr. sphāyate: uspijeva) …   Hrvatski jezični portal

  • spėjimas — 1 spėjìmas sm. (2) DŽ, NdŽ, spėjimas (1) Rtr, KŽ, DūnŽ; LL119 → 1 spėti: 1. Pamatysim, katro spėjìmas bus teisingesnis: ar pareis garlaivis, ar ne Skr. Matysi, bugi ne mano spėjìmas išsipildys Sb. ║ Blv hipotezė: Ar mano spėjimas yra tikras,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”